Dar vienos labai dramatiškai susiklosčiusios rungtynės. Visą valandą žaidėme vienu žaidėju mažiau. Net negali sakyti , kad žaidėme blogiau, o atsižvelgiant , kad žaidėme dešimtyje tai jau neblogai. Skirtingai šį kartą jau jaunieji Simas ir Andrius tikrai buvo didelė paspirtis rungtynėse, tik gaila , kad 0 taškų ir pralaimėjimas rezultatu 0:1. Tenka pripažinti , tačiau liekame paskutiniai 3 lygoje ir tenka su ja atsisveikinti. Lieka vienos rungtynės ir norėtusi jas pabaigti garbingai. O kitais metais laukia sunkus darbas. Tenka pripažinti jį pradėjome dirbti jau šiemet antrame rate, mums pritrūko  laiko , o ir morališkai praskydome kai rezultatai prasti,  tačiau be vartininko žaisti sunku. Vis dėlto lieku optimistas ir matau kai kuriuos gerus dalykus komandoje. Tikrai tikiu šiais žaidėjais, jei mes kartu išliksime, kai kurias pozicijas pastiprinsime, viskas susitvarkys. Maskva irgi  ne iš karto statėsi. Reikia sutikti , kad patirties įgavome neįkainuojamos. Dabar reikia dvasinės stiprybės ypač kai kuriems žaidėjams.